- žliurgėti
- žliurgė́ti, žliùrga, -ė́jo intr. 1. Krkl žr. žliurgsėti 1: Kai palijo, antai visi pašaliai žliùrga Žgč. 2. NmŽ, Vdk kliurksėti, čiurkšėti: Sušlapę autai žliurga, kad su naginėmis sušlapusiomis eini J. Prisėmiau batus, žliùrga Krš. Atejo toks, batas nuplyšęs, kojos basos, žliùrga Pgr. Klumpiai pilni vandens, dė[l] to i žliùrga Kv. Juda, žliùrga kaži kas, gal vanduo pilve Užv. 3. čiurlenti, su garsu tekėti: Žliurgė́jo šalteniukas, o koks [v]anduo! Rdn. 4. būti paplūdusiam: Sako, visa kraujė[je] žliurgė́jo (buvo subadyta) Žlp. 5. sunktis, tekėti (apie pūlius): Pradeda vaikščioti, pradeda žliurgė́ti – nesveikos kojos DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.